Kojų ilgio skirtumas

Kojų ilgio skirtumas – Ar tai problema?

Taip. Tai problema. Kojų ilgio skirtumas yra pati dažniausia problema vaikų ortopedijoje (vien VUVL atliktos 573 op. nuo 1998m iki 2009m.). Įvairių autorių duomenimis kojų ilgio skirtumą turi 22%-70% žmonių (Subotnick, Woerman, Souka, Hellsing ir kt.)

Tyrimų duomenys: 22% asimptomių žmonių turi kojų ilgių skirtumą 5-20mm (Soukka, 1991), 32% kareivių, 5-15% (Helsing, 1998), 0,1% žmonių, >2cm (Guichet 1991), 2,6% vaikų pasireiškia kliniškai (Walker).

Kontroversiška nuomonė, kaip kojų ilgio skirtumas įtakoja gyvenimo kokybę:

  • Nedidelis sutrumpėjimas nesukelia pokyčių, didesnis – yra eisenos sutrikimo, juosmens, kelio sąnario skausmų ir nepastenkinimo savo išvaizda priežastis (Kujala, Gofton, Souka)
  • Sutrumpėjimas 1cm sukelia eisenos sutrikimą (Mahar, 1985)
  • 2.5 cm sutrumpėjimas nesukelia šlubavimo (Murell, 1991)
  • 2-2.5cm sutrumpėjimas nebūna skausmų priežastimi (Grundy, Souka)
  • 1.0 cm. sutrumpėjimas gali būti nugaros skausmų priežastis (Gofton, 1985)
  • 2.3 cm sutrumpėjimas nesukelia eisenos sutrikimo (Liu, 1998)
  • Iki 2 cm. sutrumpėjimas nesukelia eisenos sutrikimo (Kaufman, 1996)
  • 15-25mm. kojų skirtumas dažniausiai nesukelia problemų. Tai individualu. (Violas, JPOB 2006)
  • Galimas kompensacinis dubens iškrypimas, galima funkcinė skoliozė, sutrikęs ėjimas, didesnis energijos sunaudojimas vaikštant, galimi sąnarių ir stuburo skausmai, eisenos asimetrija ir kt.  (Kaufman, Miller, Sutherland  1996, Song ir kiti 1997, Goel, Loudon, Nazare 1997, Grundy, Roberts 1984, Gofton 1985)

Išvada: Dauguma autorių teigia, kad 2 cm. sutrumpėjimo nereikia koreguoti !!!

Koreguoti kojų ilgių skirtumą galime tik žinodami, koks jis bus skeletinės brandos metu! Tam, kad sužinotume, koks buskojų ilgis bei jų ilgių skirtumas, reikia žinoti, kaip auga pati koja. Apie vaikų skeleto augimą rašysiu atskirai (nuoroda bus čia). Žemiau pateikiu, galūnių augimo lenteles. Procentai nurodo, kokią galūnės išilginio augimo dalį sudaro viena ar kita epifizinė plokštelė. Pačių epifizių išilginis augimas sudaro tik 5% kojos išilginio augimo, todėl vertinant kojos augimą dažniausiai nėra vertinamas.

Kojos augimas Rankos augimas

Reikia pastebėti, kad kojos augimas sparčiausias aplink kelią, o rankos – peties ir riešo zonose. 

Kojos augimas yra labai individualus ir yra apspręstas genetiškai, mitybos ir aktyvumo. Lampl savo darbe nustatė , kad vaiko augimas  yra epizodinis ir neperiodiškas. Augimas naujagimiams buvo 0.5-2.5 cm per 24 val. Kartais augimo nebuvo 2 – 63 dienas. Noonan savo tyrimų metu įrodė, kad blauzda daugiausiai auga gulint. Taip pat šiuo metu yra įrodyta, kad miego metu augimo hormono išsiskiria daugiausiai. 

Paveikslėliuose pavaizduoti Dimeglio sudarytas mergaičių ir berniukų augimo tempo pasiskirstymas. Mėlyna spalva žymi kojos augimą.

Nors augimas yra individualus ir skirtingas, yra metodai jam prognozuoti.

Kojos ilgio matavimas

Galutinis kojos ilgis = esamas kojos ilgis + likęs augti kojos ilgis

Esamas kojos ilgis nustatomas naudojantis radiologiniais tyrimais, o liniuotė ar blokai po koja – netikslu! Matavimo metu galima tik įtarti kojos ilgių skirtumą!

Klinikiniai matavimai

Klinikiniai kojų ilgio matavimo metodai.

 

Naudojantis instrumentiniais kojos ilgio matavimo metodais gaunami daug tikslesni rezultatai. Šiuo metu dažniausiai naudojamas metodas – skanogramos.

Rentgenologiniai kojos ilgio matavimo metodai

Rentgenologiniai kojos ilgio matavimo metodai

 

Šis kojos ilgio nustatymo metodas yra naudojamas ir VUVL. Skanogramos pranašumas yra tas, kad be padidinimo yra nufotografuojami visi trys kojos sąnariai, o šalia esanti liniuotė leidžia tiksliai (milimetrų tikslumu) nustatyti kojos ir atskirų kaulų ilgius.

Kojų ilgio skirtumo prognozė

Kojų ilgis gali būti prognozuojamas keliais skirtingais metodais. Grubiai juos galima suskirstyti į tris rūšis: matematiniai, grafikai ir koeficientiniai.

Populiariausias matematinis metodas yra Menelaus (jis remiasi keliomis “aksiomomis”: mergaičių kojų išilginis augimas sustoja 14 metų, berniukų 16 metų, šlaunikaulio distalinė epifizinė plokštelė paauga 10mm/metus, blauzdikaulio proksimalinė – 6mm/metus).

Plačiausiai naudojami grafikai yra Anderson ir Green sudaryti.

Nors duomenys yra tikrai seni, tačiau atliktos studijos rodo, kad šie grafikai vis dar tinka vaikų kojų likusiam augimui nustatyti. Svarbu tik tinkamai įvertinti vaiko ūgį ir pasirinkti tinkamą procentilę (linijos padėtį standartinio nuokrypio atžvilgiu).

Dimeglio augimą prognozuoja remdamasis aplink kelio sąnarį esančių epifizinių plokštelių augimu.

Aukso standartu laikomas Moseley grafiku pagrįstas kojos augimo prognozavimas. Šis metodas “panaikina” paklaidą dėl vaiko ūgio, įgudus pakankamai paprastai leidžia nustatyti dezės datą, tačiau reikalingi keli matavimai ir sunku priprasti. Šiuo metu yra kompiuterinės programos, kurios palengvina šią užduotį, deja jos tikrai nemažai kainuoja.

Moseley grafiką sudaro trys dalys: viena iš jų yra ilgosios kojos augimo tiesės dalis, antra – skeletinį amžių atitinkančių tiesių dalis, trečia – referentinės tiesės kojos augimui po epifiziodezės prognozuoti. Modelis pakankamai aiškus ir protingas, tik jam reikia nemažai praktikos ir kelių paciento vizitų.

Pats paprasčiausias ir plačiausiai naudojamas užsienyje yra Paley koeficientų metodas.

Tai pakankamai naujas metodas (nors publikuotas 2000m.) ir jį taikančių specialistų kiekis vis didėja. Yra MS Excel lentelės, kurios dėka šio metodo, skaičiuoja kada reikalinga atlikti epifiziodezę. Viena iš jų taikoma ir VUVL (joks tikslumas ir pritaikymas vis dar stebimi ir tobulinami).

Paley koeficientų formulės įgimtai ydai:

Mε=LM

LM-ε/K

Mε = Amžius nuotraukos darymo metu, L = ilgosios kojos ilgis, ε = Trokštama korekcija, K = Konstanta (femur 0.71, tibia 0.57,  pangenu 0.67).