Be pastangų ir aukų – negausi nieko..

Iškirpta iš čia.

Reikšminiai žodžiai: kojų ilgio skirtumas, perkutaninė epifiziodezė, gydymo rezultatai.

Darbo tikslas. Įvertinti perkutaninės epifiziodezės efektyvumą koreguojant vaikų kojų ilgių skirtumą.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta retrospektyvinė Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Ortopedijos skyriuje 1996–2008 m. dėl galūnių ilgio skirtumo gydytų ligonių rezultatų analizė. 1996–2008 m. atliktos 588 galūnių ilgio korekcinės operacijos.
Iš jų 507 – perkutaninės epifiziodezės, 51 – kojų ilginimo, 15 – rankų ilginimo, 13 – šlaunikaulio trumpinimo operacijų. Galutinei analizei atrinktos 88 vaikų ligos istorijos (39 berniukas ir 49 mergaitės) iš 1998–2001, 2004–2007 m. operuotų 198 vaikų. Analizuoti tie ligoniai, kurie baigė augti, pooperaciniu periodu paskutiniai matavimai atlikti pasibaigus augimo periodui. Buvo fiksuojami pirmo paciento vizito metu matuoti kojų kaulų ilgiai, nustatytas skeletinis amžius. Gauti duomenys panaudoti prognozuojamiems kojos kaulų ilgiams rasti. Rastas prognozuojamas kojos kaulų ilgių skirtumas nustojus augti. Jis palygintas su tikru galutiniu rezultatu po atliktos epifiziodezės. Vertinta skeletinio ir chronologinio amžių koreliacija.
Gydymo rezultatai vertinti pagal Kemitzo (2003) pasiūlytus kriterijus. Perkutaninė epifiziodezė buvo atliekama su floroskopo pagalba 3,2–6,5 mm grąžtu ir papildomai naudojama kaulinė kiuretė.
Rezultatai. 11 operuotų ligonių (12,5 proc.), kuriems sutrumpėjimas buvo 17–20 mm, jau skundėsi skausmais ir nežymiai šlubavo. Pirmo vizito metu chronologinis berniukų amžius buvo 12,55 m. (SD – 2,01), mergaičių – 12,62 m. (SD – 1,78). Nors skeletinio ir chronologinio amžių koreliacijos koeficientas buvo 0,828, skeletinis amžius su chronologiniu sutapo tik 37 iš 88 atvejų (42 proc.). Vidutinis prieš operaciją esantis kojos kaulų skirtumas buvo: berniukų – 28,58 mm (SD – 12,18), mergaičių – 24,2 mm (SD – 8,68). Prognozuojamas kojos kaulų ilgių skirtumas 31,25±2,38 mm: berniukų – 35,14 mm (SD – 17,81), mergaičių – 27,79 mm (SD – 11,1). Sutrumpėjimas iki operacijos buvo 17–55 mm. Galutinis kojos kaulų ilgio skirtumas po dezės buvo 11±1,2 mm: berniukų – 14,27 mm (SD – 10,41), mergaičių – 10,82 mm (SD – 8,5). 42,4 proc. ligonių atlikta šlaunikaulio distalinė dezė, 24,2 proc. – blauzdikaulio proksimalinė ir 33,3 proc. atvejų – šlaunikaulio ir blauzdikaulio dezės vienu metu, 3 ligoniams – trijų fizių (papildomai – distalinė blauzdikaulio) dezė. Iš 12 ligonių, kuriems galutinis rezultatas buvo >20 mm, 7 ligoniams tai buvo prognozuojama (pavėluota operacija). Blogi rezultatai turėtų būti 5 ligonių, t. y. 6,17 proc. Geri pooperaciniai rezultatai gauti 81 proc. atvejų, o patenkinami – 12,34 proc. Pooperacinės komplikacijos siekė 3,4 proc. Vienam ligoniui atlikta pakartotina dezė ir dviem – per daug pailginta koja. Pooperacinių deformacijų nebuvo. 5 ligoniams augimas baigėsi greičiau negu buvo prognozuota.
Išvados. Esamas kojos kaulų ilgių skirtumas labai stipriai koreliuoja su prognozuojamu kojos kaulų ilgiu. Skeletinio ir chronologinio amžiaus skirtumas kojos matavimo metu – statistiškai patikimas. Lyginant prognozuojamą kojų ilgių skirtumą ir kojų ilgių skirtumą po dezės, kojų ilgių skirtumas po dezės yra statistiškai patikimai mažesnis. Geri ir patenkinami perkutaninės epifiziodezės pooperaciniai rezultatai gauti 93 proc. vaikų. Epifiziodezė yra efektyvus metodas kojos kaulų ilgio skirtumo korekcijai.

—

Šiuo metu stengiuosi parašyti du Case-reportus. Vienas iš vaikų ortopedijos (trūksta tik diskusijos ir literatūrinės dalies), kitas nerealus pilvo chirurgijos atvejas (nėščia moteris, laisvas oras pilvo ertmėje, cezario pjūvis, retas perforavęs navikas ir t.t.).. Taip pat bandysiu laisvu laiku parašyti grynai savo straipsnį (ta prasme be pagalbos) šeivikaulio epifiziodezės tema.

Tai tiek šiam kartui. Beje, galbūt greitai dirbsiu trijuose darbuose vienu metu :)